Europos, Amerikos ir Rytų Azijos gyventojų lyginamoji analizė, grindžiama NEO-FFI skale. Šis tyrimas remiasi Costa ir McCrae (1985) novatorišku darbu, kurio autoriai paskelbė NEO asmenybės inventorių (NEO-PI), o vėliau – NEO-FFI (Costa & McCrae, 1989). Saucier (1998) sukūrė 13 NEO-FFI pakopų, kurios parodė aukštą alfa patikimumą. Šio tyrimo tikslas – analizuoti „Didžiojo penketo“ asmenybės bruožų psichometrines savybes Rytų Azijos ir Vakarų imtyse, siekiant ištirti kultūrinius kontekstus Rytuose ir Vakaruose, kuriuose yra šios imtys. Atsižvelgiant į NEO-PI-R ilgio (240 punktų), kuris, kaip buvo įrodyta, lemia nepatikimą imties tikslumą (Jones, 2019), šiame tyrime buvo naudojama NEO-FFI skalė, kurioje atsitiktine tvarka įtraukti „neatitinkančių atsakymų“ punktai.
1. Tyrimo objektai ir metodai
1.1. Temos
Į tyrimą buvo įtraukti iš viso 1 812 dalyvių, iš kurių 1 607 užpildė tyrimo anketos dalį. Pagrindinės skalės lyginamoji grupė buvo sudaryta iš Europos ir Amerikos A grupės, o poskalių lyginamoji grupė – iš Europos ir Amerikos B grupės. Daugiau informacijos rasite 1 lentelėje.
1.2 Metodika
Šiame tyrime dalyvių vertinimui buvo naudojama NEO-FFI skalė. Be to, į F skalę buvo įtraukti dešimt atsitiktinai atrinktų klausimų, siekiant nustatyti, ar dalyviai atsakė savavališkai. Šis metodas buvo pasirinktas siekiant padidinti galiojančių anketų tikslumą.
2 rezultatai
Nustatyta, kad tiriamųjų grupių sudėtis pagal lytį ir išsilavinimo lygį buvo panaši; todėl tolesnėje analizėje neatsižvelgiama į reikšmingus dalyvių supratimo apie skalę skirtumus.
2.1 Pagrindinių skalės palyginimas
Kaip matyti iš 2 lentelės, pagrindinėse skalėse pastebimas aiškus skirtumas tarp vidutinių balų ir standartinių nuokrypių, palyginus, viena vertus, Europos ir Amerikos imtis, o kita vertus – Rytų Azijos imtis.
2.2 Pagrindinių skalės rodiklių palyginimas tarp Rytų Azijos vyrų ir moterų
3 lentelėje pateikiami Rytų Azijos vyrų ir moterų imčių pagrindinių skalės balų vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai.
2.3 Subskalių balų palyginimas
Kaip matyti iš 4 lentelės, tarp Europos ir Amerikos imčių bei Rytų Azijos imties pastebimas aiškus skirtumas pagal subskalių vidutinius balus ir standartinius nuokrypius.
3. Išvados / Aptarimas
Duomenys rodo, kad dėl socialinių vertybių ir socialinės aplinkos skirtumų tarp Rytų Azijos ir Vakarų šalių gyventojų matavimo rezultatai labai skiriasi.
3.1 Pagrindinės skalės
3.1.1 Neurotiškumas
Neurotiškumo skalė rodo asmens emocinį stabilumą. Asmenys, surinkę daug taškų pagal šią skalę, dažniau patiria nerimą ir depresiją, o jų emociniai svyravimai yra ryškesni.
Buvo nustatytas reikšmingas skirtumas tarp Vakarų ir Rytų Azijos imčių neurotiškumo balų, kurio poveikio dydis buvo vidutinis (d = -0,428). Šis rezultatas rodo, kad Vakarų gyventojai iš tiesų gali pasižymėti didesniu emociniu stabilumu, o tai prieštarauja plačiai paplitusiai nuomonei, kad „Rytų azijiečiai yra emociniu požiūriu santūresni“. Nors šis neatitikimas turi tam tikrų praktinių pasekmių, jo mastas yra ribotas, todėl išvadas reikėtų daryti atsargiai.
Šiame kontekste gali būti svarbūs šie veiksniai:
(1) Kultūriniai veiksniai
Vakarų kultūros skatina žmones aktyviai reikšti savo jausmus. Tuo tarpu Rytų Azijos kultūrose didesnis dėmesys skiriamas bendrai harmonijai.
Rytų Azijos kultūrose akcentuojama kolektyvinė atsakomybė ir visuomenės normos, o Vakarų kultūrose skatinamas individualizmas ir savęs priėmimas.
(2) Socialinė aplinka
Rytų Azijos visuomenėse šiuo metu vyrauja itin didelė konkurencija, dėl kurios asmenys patiria didelį spaudimą, susijusį su išsilavinimu ir karjeros galimybėmis. Tuo tarpu Vakarų visuomenėse paprastai daugiau dėmesio skiriama asmens jausmams.
(3) Elgesio modeliai
Tyrimai rodo, kad Rytų Azijos kultūrose vyrauja polinkis į išorinę priežasties paiešką, kai stresas siejamas su socialiniais ir aplinkos veiksniais. Tuo tarpu Vakarų kultūrose pastebimas polinkis į vidinę priežasties paiešką, kuriai būdingas dėmesys asmeninei kontrolei.
Rytų Azijos kultūros skatina žmones slopinti savo emocijas, o Vakarų kultūros – laiku jas išreikšti.
3.1.2 Ekstraversija
Terminas „ekstraversija“ apibrėžiamas kaip asmenybės bruožas, pasireiškiantis žmonėms, kurie yra labai bendraujantys, entuziastingi ir aktyviai siekia naujų įspūdžių.
Tarp Vakarų ir Rytų Azijos imčių buvo pastebėtas reikšmingas skirtumas ekstraversijos balų skalėje, o poveikio dydis buvo didelis (d = 2,593).
Šiame kontekste gali būti svarbūs šie veiksniai:
(1) Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Vakarų kultūrose paprastai skatinamas saviraiškos laisvumas, tuo tarpu Rytų Azijos kultūroms būdingas didesnis santūrumas ir didesnis dėmesys kitų žmonių nuomonei.
(2) Socialinė aplinka
Rytų Azijos socialinei aplinkai būdingas didelis dėmesys drausmei ir tradicinių vertybių laikymuisi. Tuo tarpu Vakarų visuomenėms būdingas aktyvaus bendravimo su kitais skatinimas ir polinkis į pasitikėjimą savimi.
Rytų Azijoje pernelyg ekstravertiškas būdas gali būti vertinamas kaip ramybės trūkumas, tuo tarpu Vakarų pasaulyje ekstraversija paprastai laikoma teigiamu asmenybės bruožu.
(3) Elgesio modeliai
Įrodyta, kad žemesnis ekstraversijos lygis rodo asmens polinkį į introspekciją, o ne į socialinę sąveiką. Tai gali turėti įtakos emocijų išraiškos būdui ir asmens gebėjimui susidoroti su stresu.
3.1.3 Atvirumas
Atvirumo skalė rodo asmens polinkį į naujas patirtis, abstraktų mąstymą ir meninį suvokimą. Asmenys, surinkę daugiau balų, paprastai rodo didesnį polinkį į tyrinėjimus ir naujoves.
Nustatyta, kad atvirumo rodikliai Vakarų šalių imtyse buvo žymiai žemesni nei Rytų Azijos šalių imtyse, o šio reiškinio poveikio dydis buvo didelis (d = -1,839). Šis rezultatas gali prieštarauti ankstesnėms prielaidoms dėl kultūrinių skirtumų atvirumo srityje.
Šiam reiškiniui įtakos gali turėti šie veiksniai:
(1) Kultūriniai veiksniai
Nors Vakarų visuomenės yra žinomos kaip skatinančios individualizmą ir naujoves, svarbu pažymėti, kad tam tikros socialinės grupės gali būti mažiau linkusios priimti naujas idėjas (ypač dabartinėje, vis konservatyvesnėje socialinėje aplinkoje).
Pastaraisiais metais Rytų Azija patyrė sparčius ekonominius, technologinius ir kultūrinius pokyčius, dėl kurių Rytų Azijos gyventojai tapo atviresni ir geriau prisitaikė prie nuolat kintančių visuomenės poreikių.
(2) Švietimas ir pažinimo stilius
Pastaraisiais metais Rytų Azijos švietimo sistema ėmė keistis, pereidama prie įvairesnio ir atviresnio požiūrio, o tai galėjo prisidėti prie to, kad Rytų Azijos gyventojų atvirumo rodikliai tapo aukštesni.
Nors vakarietiškos kultūros apskritai linkusios skatinti atvirumą, svarbu pažymėti, kad tam tikros socialinės grupės gali pasižymėti mažesniu atvirumu dėl skirtingų aplinkos veiksnių, vertybių ar politinių pažiūrų.
(3) Socialinė aplinka yra
Rytų Azijoje naujos technologijos ir verslo modeliai nuolat tobulėja, o ši padėtis gali paskatinti Rytų Azijos gyventojus laikytis atviresnio požiūrio.
Karjeros plėtros modelių įtaka asmenų požiūriui į naujas aplinkas ir idėjas yra tema, kuriai skirta daugybė tyrimų. Pavyzdžiui, dabartinė intensyvi konkurencija darbo rinkoje Rytų Azijoje gali padaryti žmones labiau atvirus naujoms idėjoms, o Vakarų šalyse tam tikros tradicinės pramonės šakos gali labiau pasikliauti įprasta patirtimi ir mąstymo modeliais.
3.1.4 Draugiškumas
Draugiškumo skalė atspindi tokias asmenybės savybes kaip bendradarbiavimas, empatija, pasitikėjimas ir altruizmas. Asmenys, kurie šioje skalėje surenka daug taškų, yra labiau linkę puoselėti socialinę harmoniją.
Nustatyta, kad Europos ir Amerikos imčių „draugiškumo“ balai buvo žymiai aukštesni nei Rytų Azijos imčių, o poveikio dydis buvo didelis (d = 1,503).
Šiame kontekste gali būti svarbūs šie veiksniai:
(1) kultūriniai veiksniai
Žinoma, kad Europos ir Amerikos kultūros skatina žmones aktyviai reikšti savo nuomonę ir elgtis socialiai priimtinai. Tuo tarpu Rytų Azijos kultūros paprastai yra santūresnės.
Vakarų šalių gyventojų tarpe pastebima tendencija viešumoje elgtis draugiškai ir bendradarbiauti. Tuo tarpu Rytų Azijos gyventojai, kaip paaiškėjo, elgiasi palyginti santūriai.
(2) Socialinė aplinka
Rytų Azijos socialinei aplinkai būdingas dėmesys drausmei ir tradicinėms vertybėms, tuo tarpu Vakarų socialinė aplinka gali skatinti aktyvesnį socialinį elgesį.
Vakarų kultūrose draugiškumas paprastai laikomas teigiamu asmenybės bruožu. Tuo tarpu Rytų Azijos kultūrose pernelyg didelis draugiškumas gali būti vertinamas kaip ryžtingumo trūkumas.
(3) Elgesio modeliai
Aukštesnis draugiškumo lygis gali rodyti, kad asmuo yra labiau linkęs bendradarbiauti ir elgtis draugiškai socialinėse situacijose.
3.1.5 Sąžiningumas
Sąžiningumo skalė atspindi tokias savybes kaip savidisciplina, atsakomybės jausmas ir orientacija į tikslą. Asmenys, kurie šioje skalėje surenka daug taškų, paprastai teikia didesnį dėmesį tvarkos ir planavimo principams.
Buvo pastebėtas reikšmingas skirtumas tarp dviejų imčių sąžiningumo balų; vakarietiškosios imties balai buvo aukštesni, o efekto dydis – didelis (d = 2,920).
Šiame kontekste gali būti svarbūs šie veiksniai:
(1) Kultūriniai veiksniai
Vakarų kultūros, kaip žinoma, skatina asmeninę nepriklausomybę ir didelį dėmesį skiria asmeninei atsakomybei bei savarankiškumui. Tuo tarpu Rytų Azijos kultūrose dažniausiai akcentuojami palyginti lankstūs tarpasmeniniai santykiai.
(2) Socialinė aplinka
Tyrimai rodo, kad Vakarų šalių socialinėje aplinkoje didesnis dėmesys skiriamas laiko valdymui ir tikslų nustatymui, skatinant savimotyvaciją (Jones, 2019). Atvirkščiai, Rytų Azijos socialinėje aplinkoje pastebima, kad didesnis dėmesys skiriamas prisitaikymui ir kolektyviniam bendradarbiavimui (Smith, 2021).
Vakarų kultūrose sąžiningumas paprastai laikomas teigiamu asmenybės bruožu. Tuo tarpu Rytų Azijos kultūrose lankstumas ir prisitaikymo gebėjimas gali būti vertinami kaip svarbesni.
(3) Elgesio modeliai
Įrodyta, kad didesnis griežtumas būdingas asmenims, kurie yra labiau linkę sau kelti aiškius tikslus ir išlaikyti stiprų atsakomybės jausmą vykdydami užduotis.
Vakarų kultūros gali skatinti žmones išlaikyti aukštą savikontrolės lygį tiek elgesio, tiek emocijų atžvilgiu, tuo tarpu Rytų Azijos kultūros dažniausiai skatina žmones prisitaikyti prie aplinkos.
3.2 Subskalės
Atsižvelgiant į šio tyrimo kontekstą, pripažįstama, kad turima erdvė yra ribota. Todėl nuspręsta, kad analizė bus atliekama remiantis dviem svarbiausiais subskalėmis, kuriose pastebimi didžiausi skirtumai.
3.2.1 Savikritika
„Savikritikos“ subskalė rodo, kokiu mastu asmenys kritikuoja save dėl savo pačių klaidų. Asmenys, surinkę aukštus balus, paprastai problemas priskiria savo trūkumams.
Nustatyta, kad Vakarų imties savikritikos balai buvo žymiai žemesni nei Rytų Azijos imties, o poveikio dydis buvo didelis (d = -2,161).
Šiame kontekste gali būti svarbūs šie veiksniai:
(1) Kultūriniai veiksniai
Rytų Azijos kultūrose didelis dėmesys skiriamas socialinei atsakomybei ir grupinei tapatybei. Šių kultūrų atstovai dažniau kaltina save, kai nepatenkina visuomenės lūkesčių. Tuo tarpu Vakarų kultūrose didesnis dėmesys skiriamas savęs priėmimui ir nepriklausomumui.
Rytų Azijos kultūrose skatinama savianalizė ir nuolankumas, todėl žmonės gali būti linkę nesėkmes priskirti savo trūkumams. Tuo tarpu Vakarų kultūrose dažniau akcentuojami asmeniniai pasiekimai.
(2) Socialinė aplinka
Šiuo metu Rytų Azijos socialinę aplinką apibūdina intensyvi socialinė konkurencija, o žmonės turi didelius lūkesčius dėl išsilavinimo ir karjeros galimybių. Tuo tarpu Europoje ir Jungtinėse Valstijose šių sričių atžvilgiu rodomas didesnis tolerantiškumas asmeniniams pasiekimams.
(3) Elgesio modeliai
Pastebėta, kad Rytų Azijos gyventojai linkę prisiimti išorinę atsakomybę, t. y. nesėkmes priskiria savo pačių atsakomybei. Tuo tarpu europiečiai ir amerikiečiai, kaip rodo tyrimai, linkę prisiimti vidinę atsakomybę, nesėkmes priskirdami išoriniams arba objektyviems veiksniams.
Tyrimai rodo, kad Rytų Azijos kultūros skatina slopinti emocijas, o Vakarų kultūros – jas išreikšti ir reguliuoti psichologiškai.
3.2.3 Prosocialinė orientacija
Terminas „prosocialinė orientacija“ apibrėžiamas kaip asmens polinkis aktyviai padėti kitiems, bendradarbiauti ir skatinti socialinę gerovę. Tai apima altruistinį elgesį, empatiją ir socialinės atsakomybės jausmą. Prosocialinės orientacijos skalė yra priemonė, skirta įvertinti asmens prosocialines tendencijas.
Prosocialinės orientacijos skalės rezultatų analizė parodė žymų skirtumą: vakariečiai surinko daugiau balų nei Rytų Azijos gyventojai. Šis skirtumas buvo didelis, o efekto dydis – didelis (d = 0,635).
Šiam reiškiniui įtakos gali turėti šie veiksniai:
(1) Kultūriniai veiksniai
Vakarų kultūrose didelis dėmesys skiriamas asmeninei atsakomybei ir indėliui į visuomenę. Tuo tarpu Rytų Azijos kultūrose praktikoje didesnį poveikį daro socialinės normos, o ne individuali iniciatyva.
Vakarų kultūrose didesnis dėmesys skiriamas savanoriškai veiklai, o žmonės dažniau dalyvauja labdaros ir bendruomenės veikloje. Tuo tarpu Rytų Azijoje prosocialinis elgesys labiau pasireiškia šeimoje ir artimųjų rate.
(2) Socialinė aplinka
Vakarų visuomenėse socialinė aplinka skatina aktyviai dalyvauti visuomeninės gerovės veikloje ir suteikia gausių socialinės paramos išteklių. Tuo tarpu Rytų Azijos visuomenėse prosocialinį elgesį labiau gali lemti socialiniai tinklai.
Vakarų socialinėje aplinkoje didesnis dėmesys skiriamas socialinei atsakomybei ir visuomeninei veiklai, tuo tarpu Rytų Azijos socialinėje aplinkoje didesnis dėmesys skiriamas asmeniniam akademiniam tobulėjimui ir karjeros plėtrai.
(3) Elgesio modeliai
Vakarų šalių gyventojams būdinga vidinio priskyrimo tendencija, kai pagalba kitiems laikoma asmeninių vertybių dalimi. Tuo tarpu Rytų Azijos gyventojams būdinga išorinio priskyrimo tendencija, kai prosocialinis elgesys laikomas socialine atsakomybe.
NEO-FFI ataskaitos pavyzdys